praūžti

praūžti
praū̃žti, -ia (pràūžia), pràūžė Š, Rtr, , 1. intr. ūžiant, švokščiant praeiti, prašėlti (apie vėją, lietų ir pan.): Pràūžė vėtra 1. Naktį praūžęs audros debesis grėsmingai mėlynavo vakariniame dangaus pakrašty . 2. intr. ūžiant, su triukšmu pravažiuoti (pro šalį): Mašina pràūžė pro šalį PnmA. Praūžia, nesustodamas ir nelėtindamas tempo, greitasis [traukinys] J.Mik. Staiga pro mūsų laivą, visai arti, praūžė kitas laivas, jo pirma nebuvom regėję J.Balč.Dg prk. praeiti siautėjant (apie karą, frontą): Pràūžė ir pràūžė [karas], paskum tai raiti, tai abazai važiuoja Šmn. Kaip praėjo frontas, pràūžė, vieną kartą, antrą Vgr. 3. intr. smarkiai pravažiuoti, prabėgti: Tai tie tik šmaukšt arkliam, tai tik pro mus pràūžė Grš. Išdidžiai praūžė visi dvidešimt ir du vežimu I.Simon. Pulkas didelis, kaip ir avių juodų, šernų pràūžė Skp. 4. intr. praslinkti, praeiti (apie laiką): Gal ta žiema praeis pro šalį, gal praū̃š kur kitur Krš. Praūžė pavasaris, praėjo vasara, atslenka ruduo I.Simon. Ir geri, ir blogi laikai kap vėjas pràūžė Mrj. Greit žmogaus jaunysta praūžia . Vėl praūžė mėnuo Ėr. Ir geidi kitą kartą, kad praūžtų gyvenimas, kaip vėsulas per lauką I.Šein. Ir taip įsitraukus į darbą, trejetas dienų vėju praūžė M.Katil. 5. intr. praleisti kurį laiką linksminantis: Visą naktį pràūžė girtoj kompanijoj NdŽ. Tris nakteles prauliavojom, praūžėm . 6. tr. , , ŠT329,334 nenaudingai išleisti, išeikvoti, prašvilpti, pragerti: Pràūžė visą savo turtą NdŽ. Visą algą pràūžė 1. Su mergom praū̃žia, prageria Gs. Gėrė gėrė ir pràūžė ūkę Kt. Gavo rublį, o dab[ar] par šią dieną, par antrą i praū̃š End. Praleido, pràūžė viską Pvn. Kitas tėvas būtų praū̃žęs, pramėtęs pinigus, o jis – ne Jrb. | prk.: Gerai paūžė kazokai ir praūžė savo laimę . | refl. NdŽ.
◊ ausìs praū̃žti įkyrėti: Kasdien ateina ir vis klausia: kaip su dvaru? Ausis praūžė! J.Balt.
\ ūžti; apūžti; atūžti; įūžti; išūžti; nuūžti; paūžti; parūžti; perūžti; praūžti; priūžti; suūžti; užūžti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • praužti — praùžti intr. greitai praeiti: Praužo metų tiek šimtų RD196. užti; praužti; suužti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praūžti — praū̃žti vksm. Vãkar pràūžė vėtra …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • praūžimas — praūžìmas sm. (2) → praūžti: 1. Rtr. 2. Rtr, KŽ. 3. Rtr, KŽ → praūžti 6. ūžimas; įūžimas; išūžimas; nuūžimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apūžti — apū̃žti, ia (àpūžia), àpūžė KŽ 1. intr. KII252,255 aplink ūžti: Šiandien linksmiaus, kaip kada nuog dvejopų vilnių, aušrinių ir šiaurinių jūrių apūžta tampa Kel1881,118. 2. tr. Š, Ser ūžiant su triukšmu apvažiuoti, aplėkti. 3. tr. Dkš prk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atūžti — atū̃žti, ia (àtūžia), àtūžė intr. K, Š, DŽ, KŽ 1. šniokščiant priartėti: Atūžė vėjas, žmogaus geradėjas (ps.) Sv. Atūžia, atšnypščia audra rš. Štai atūžia lietužėlis, sulis man žirgelį LTR(Ds). Iš visų šalių anos srovės atūžt Ns1832,4. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išūžti — išū̃žti, ia (ìšūžia), ìšūžė Rtr 1. intr. NdŽ, FrnW kurį laiką ūžti. | refl.: Išsišniokštė, išsiūžė miškai J.Marcin. 2. intr. K, DŽ, KŽ smarkiai, su triukšmu iš kur išeiti, pasišalinti ir pan.: Giesmininkas su rėmais išsigandęs per langą ìšūžė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuūžti — nuū̃žti, ia (nùūžia), nùūžė Š, NdŽ, DŽ1 1. intr. šniokščiant nutolti: Nuūžė vėtra per laukus rš. | impers.: Medžiais nùūžė nùūžė, tur būti, velniai nukaukė išsigandę žmonių Krš. 2. intr. trumpai suošti: Medžiai pry žemės prilinko, nū̃ūžė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parūžti — parū̃žti, ia (par̃ūžia), par̃ūžė intr. 1. ūžiant, šniokščiant priartėti: Lietaus parū̃žia NdŽ. 2. parvažiuoti ūžiant: Buvo tolimas kelys iki gelžkeldvario, ir beveik būtų jie pavėlavę, nesa trūkis tam akies mirksnyj parūžė LC1883,41. 3. NdŽ, Jrb …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paūžti — paū̃žti, ia (pàūžia), pàūžė intr. Š, Rtr; LL171 1. kiek ūžti: Kartais vėjas kamine paū̃žia DŽ1. Man meiliau tavo girios paū̃žia NdŽ. Upeliūkštis nedidelis. Tik pavasarį ar po didelės liūties paūžia tekėdamas iš raisto į raistą A.Mišk. 2. kiek… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pertraukti — I, Š, NdŽ, pertraukti; SD1145, SD210,260,299,325, Lex101, Sut, N, M, ŠT5,28, Ser 1. Q133,592, LL268,320, L, Amb, Rtr, KŽ caus. pertrūkti 1: Ana partraukė siūlą J. Virvę pertraukė pusiau DŽ1. Nepertrauk ražončiaus, padėk! Klt. Valaknas [iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”