- praūžti
- praū̃žti, -ia (pràūžia), pràūžė Š, Rtr, DŽ, KŽ
1. intr. ūžiant, švokščiant praeiti, prašėlti (apie vėją, lietų ir pan.): Pràūžė vėtra DŽ1. Naktį praūžęs audros debesis grėsmingai mėlynavo vakariniame dangaus pakrašty rš.
2. intr. ūžiant, su triukšmu pravažiuoti (pro šalį): Mašina pràūžė pro šalį PnmA. Praūžia, nesustodamas ir nelėtindamas tempo, greitasis [traukinys] J.Mik. Staiga pro mūsų laivą, visai arti, praūžė kitas laivas, jo pirma nebuvom regėję J.Balč. ║ Dg prk. praeiti siautėjant (apie karą, frontą): Pràūžė ir pràūžė [karas], paskum tai raiti, tai abazai važiuoja Šmn. Kaip praėjo frontas, pràūžė, vieną kartą, antrą Vgr.
3. intr. smarkiai pravažiuoti, prabėgti: Tai tie tik šmaukšt arkliam, tai tik pro mus pràūžė Grš. Išdidžiai praūžė visi dvidešimt ir du vežimu I.Simon. Pulkas didelis, kaip ir avių juodų, šernų pràūžė Skp.
4. intr. KŽ praslinkti, praeiti (apie laiką): Gal ta žiema praeis pro šalį, gal praū̃š kur kitur Krš. Praūžė pavasaris, praėjo vasara, atslenka ruduo I.Simon. Ir geri, ir blogi laikai kap vėjas pràūžė Mrj. Greit žmogaus jaunysta praūžia rš. Vėl praūžė mėnuo Ėr. Ir geidi kitą kartą, kad praūžtų gyvenimas, kaip vėsulas per lauką I.Šein. Ir taip įsitraukus į darbą, trejetas dienų vėju praūžė M.Katil.
5. intr. praleisti kurį laiką linksminantis: Visą naktį pràūžė girtoj kompanijoj NdŽ. Tris nakteles prauliavojom, praūžėm rš.
6. tr. DŽ, KŽ, ŠT329,334 nenaudingai išleisti, išeikvoti, prašvilpti, pragerti: Pràūžė visą savo turtą NdŽ. Visą algą pràūžė DŽ1. Su mergom praū̃žia, prageria Gs. Gėrė gėrė ir pràūžė ūkę Kt. Gavo rublį, o dab[ar] par šią dieną, par antrą i praū̃š End. Praleido, pràūžė viską Pvn. Kitas tėvas būtų praū̃žęs, pramėtęs pinigus, o jis – ne Jrb. | prk.: Gerai paūžė kazokai ir praūžė savo laimę rš. | refl. NdŽ.
◊ ausìs praū̃žti įkyrėti: Kasdien ateina ir vis klausia: kaip su dvaru? Ausis praūžė! J.Balt.\ ūžti; apūžti; atūžti; įūžti; išūžti; nuūžti; paūžti; parūžti; perūžti; praūžti; priūžti; suūžti; užūžti
Dictionary of the Lithuanian Language.